Naujos ES taisyklės dėl azoto naudojimo bulvių auginime: kas keisis ūkininkams

2026-ieji atnešė kelis reikšmingus pokyčius, susijusius su azoto naudojimu žemės ūkyje – tiek iš Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Bulvių augintojams, kuriems azotas yra vienas svarbiausių derlių lemiančių elementų, verta žinoti, kas konkrečiai pasikeitė ir kokie terminai jau galioja.

Nauja ES Nitratų direktyvos pataisa: RENURE trąšos

2026 m. kovo mėn. įsigaliojo Europos Komisijos direktyva (ES) 2026/288, kuria iš dalies pakeičiama Tarybos direktyva 91/676/EEB (Nitratų direktyva) dėl tam tikrų tręšiamųjų medžiagų iš gyvulių mėšlo naudojimo. Direktyva įveda išimtį vadinamosioms RENURE trąšoms (angl. REcovered Nitrogen from manURE) – mineralinėms azoto trąšoms, pagamintoms specialiu technologiniu būdu iš mėšlo.

Kad trąšos atitiktų RENURE kriterijus, kiekvienoje partijoje turi išlikti pastovi kokybė: mineralinio azoto ir bendrojo azoto kiekio santykis turi būti ne mažesnis kaip 90 proc., arba organinės anglies ir bendrojo azoto santykis – ne didesnis kaip 3. Taip pat nustatytos griežtos sunkiųjų metalų ribos sausojoje medžiagoje: variui (Cu) – 300 mg/kg, cinkui (Zn) – 800 mg/kg. Šios direktyvos įgyvendinimui reikalingi nacionaliniai teisės aktai valstybėse narėse, taip pat ir Lietuvoje, turės įsigalioti iki 2028 m. kovo 2 d.

Dabartinės azoto, fosforo ir kalio normos Lietuvoje

Tręšiant organinėmis trąšomis (mėšlu ir srutomis), per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto (N) kiekis negali viršyti 210 kg/ha, fosforo (P2O5) – 90 kg/ha, kalio (K2O) – 240 kg/ha. Ūkiams, turėjusiems tręšimo planus, parengtus pagal ne senesnius kaip 3 metų dirvožemio tyrimų rezultatus (atsižvelgiant į dirvožemio tipą, granuliometrinę sudėtį ir planuojamą derlių), leidžiama naudoti didesnius kiekius: azoto – iki 250 kg/ha, fosforo – iki 150 kg/ha, kalio – iki 300 kg/ha. Tai yra maksimalios teisės akte nustatytos normos – jų viršijimas laikomas pažeidimu.

Privalomi elektroniniai žurnalai visiems ūkininkams

Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi augalų apsaugos priemonių ir trąšų naudotojai Lietuvoje privalo pildyti elektroninius Augalų apsaugos produktų (AAP) ir Tręšiamųjų produktų naudojimo (TPN) žurnalus. Anksčiau ši prievolė galiojo tik ūkiams, dirbantiems 150 ha ir daugiau (nuo balandžio mėn.), tačiau dabar ji išplėsta visiems, nepriklausomai nuo ūkio dydžio. Ūkininkai, kurie e-žurnaluose privalo nurodyti tręšimo planus, tuo pačiu turi laikytis ir minėtų azoto, fosforo bei kalio normų. Už žurnalų nepildymą arba trąšų normos viršijimą numatyta 750 Eur bauda.

Trąšų kainos: CBAM poveikis

Nuo 2026 m. Europos Sąjungoje įsigaliojo Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM, angl. CBAM), kuris taikomas ir importuojamoms trąšoms. Skaičiuojama, kad už 1 toną azoto trąšų, kurias gaminant išmetama 2–3 t CO2, papildomai teks sumokėti 120–180 Eur. Prognozuojama, kad 2026 m. trąšos gali pabrangti 5–15 proc., priklausomai nuo gamybos būdo. Europos žemdirbių organizacijos COPA ir COGECA jau paragino atidėti PADKM taikymą trąšoms, teigdamos, kad brangimas gali smarkiai pakenkti žemės ūkio sektoriui.

Ką tai reiškia bulvių augintojams

Bulvės yra viena azotui jautriausių kultūrų – pagal kaimyninės Vokietijos pavyzdį, priklausomai nuo planuojamo derlingumo, viršutinė azoto riba bulvėms gali siekti apie 180 kg/ha. Bulvių augintojams svarbiausia dabar – laiku atsinaujinti dirvožemio tyrimus (kad galiotų aukštesnės normos su tręšimo planu), susitvarkyti elektroninio žurnalo pildymą nuo pat sezono pradžios ir įvertinti, ar RENURE trąšos, kai jos taps prieinamos Lietuvos rinkoje, galėtų tapti ekonomiškai efektyvia alternatyva brangstančioms importinėms azoto trąšoms.